Gyvenimiškos paslaptys

Gyvenimas mums neretai iškrėčia įvairiausių šunybių

Atskleisti paslaptį
Jei mėgsti paslaptis, spausk!
Kategorijos

#559

ESU VELNIŠKAI PASIMETUSI... Kaune studijuoju mediciną, apie ką visad svajojau (tipiškas rožinės svajonės pavyzdys),bet šalia to norėjau psichologijos. Na, egzaminus išlaikiau puikiai, įstojau į nemokamą, visi džiaugiasi,smagu,bet blemba- man kažko trūksta. Nejaučiu laimės kaldama dabar per naktis,veikiau net apima lengvas liūdesys- ar to aš norėjau? Bet turiu nemažai vyresnių draugų medicinoje,jie kartoja: bus smagiau, čia pirmi kursai tokie bjaurybės... Ir dabar esu kryžkelėje: ar mesti velniop, ar laukti geresnių laikų medicinoje? (nes ji nėra tokia ir bloga-man įdomu)... Bet koks patarimas ar nuomonė svarbi! Ačiū:)

→  Skaityti toliau...  ←

5
atsakyti

#558

Nelaikau saves depresiku. Nuo 14 metų nėra praėje nė dienos, kad nepagalvočiau apie savižudybę. Man jau 25 ir savižudiškos mintys tapo tokia pat kasdienine rutina kaip maistas ar mastrubacija. Esu Labai bailus intravertas ir turiu minimalius socialinius įgudžius. Savaitėmis neišeinu iš namų gulėdamas prie kompiuterio ir neturiu jokių tikslų, norų ar ambicijų gyvenime. Nepaisant to kažkokiu keistu būdu sugebu atsirasti draugų (tiksliau jie mane atsiranda) ir net esu turėjes tris depresija sergančias merginas, bet galų gale visas savo pažintis pats atstumiu nes esu beviltiškas bailys ir nesugebu pakelti jokio streso ar įtampos. Karta mano buvęs kambariokas, matydamas kokią apgailėtiną egzistensiją gyvenu, paklausė manes, kas man yra svarbiausoa gyvenime. Ilgai galvojau, bet negalėjau rasti nieko ką galėčiau pavadinti svarbiu. Dėje jam toks atsakymas netiko ir jis toliau klausinėjo. Galų gale teko jam pasakyti, kad aš jau senai žinau, jog mirsiu nuo savo ranko ir vienitelė priežastis kodėl to dar nepadariau yra nes gyventi dar nėra sunku ir man smalsu kas bus toliau.

→  Skaityti toliau...  ←

3
atsakyti

#557

Dirbu Akropoly. Kiekvieną dieną groja tos pačios dainos. 10 dainų. Nebegaliu klausytis. Tuoj išprotėsiu. Žinau, kad USA kalėjimuose kaliniui įjungdavo įrašą kelių min. ir jis taip kartodavosi visada, kol kalinys išprotėdavo. Jaučiuosi kaip tam kalėjime.

3
atsakyti

#554

Kaip suprasti kada aš jai patinku? Ir kada ji tik žaidžia su manim? Situacija tokia jog ji man niekada nerašo, o jai ir aš jai parašau, bala žino kada atsako, atrodo jog lyg ir nedominu, kitu atveju kai susitinkame akis į akį, ji pastoviai mane liečia, nuskambės keistai bet kalba apis savo krūtis ir klausia manes nuomonės, dažnai užsimina apie seksa, ir kitus vaikinus , žodžiu aš pasimetes :D čia friendzone? Ar kaip?

0
atsakyti

#553

Man 17 metu esu mergina, man patinka kai su manim bahurai grubiai elgiasi (paema už kaklo, smaugia, muša) ar čia normalu ?

3
atsakyti

#552

Rašiau ,kad į darbo vietą (aptarnavimo sritis) ateina simpatiškas žalių akių klientas...Tai pasirodo mes Twin flame ( kas apie tai domėjosi supras ). Mes ištikrųjų fiziškai panašus, veido bruožai ypač. Šudas tame ,kad ego ima savo. Jis man atspindi savo mėšla, o aš jo :D Kadangi esu piktute , labai labai jautri , manyje yra daug negerų dalykų susikaupę iš praeities, kuriuos jis atspindi man ir kuriuos tueiu tvarkyti. Nors jaučiu jam didžiule meile, bet dėl mėšlo manyje ir negerų savybių esu Runner ( neatlaikau įtampos užburtas ratas ) , o jis Chaser. Tikiuosi susitvarkysim savo mėšlą per tam tikrą laiką ir liksim besąlygiškoje meilėje amžinai !!!

→  Skaityti toliau...  ←

0
atsakyti

#544

Kartais į mane krepiasi mažybine vardo formą, pvz '' Simuk '' ar panašiai, kompanijoj esu jauniasias dažnai, girdžiu ,kad ir kiti viens kita taip pavadina, ar čia kžkoks pažeminimo būdas ar tiesiog, žmonės taip įpratę, ko aš nebuvau susiduręs ankščiau ir per stipriai reguoju?

1
atsakyti

#540

Aš šiandien kalbėdama su svarbiausiu verslo klientu, garsiai į telefono ragelį netyčia atsiriaugėjau.
Fuck.

12
atsakyti

#536

Buvau įsivėlęs į gilų "verslą". Buvo visko; legalumo ir ne, bet niekada nesitikėjau, kad aš pasikeisiu kartu. Susitikau vyresni už mane vaikiną. Nuo pat mūsų susitikimo, jis pagelbėdavo man ir mokydavo kaip išgyventi šitame "versle", beto supažindino su žmonėmis, kurie irgi priklausė šitai grupei, bet jie privertė mane pasijusti jaukiau negu mano tikroje šeimoje. Pradėdavau keliom dienom negrįšti į tėvų namus, būdavau su visais arba juo. Persidažiau plaukus į ryškią oranginę spalvą. Ir visą tą laiką jaučiausi, tarsi atradęs save ir net nepajutau, kaip šitas vaikinas tapo mano pasaulio kūrėju. Nežinau, galbūt aš jį įsižiūrėjau nuo pradžių. Jis visada atrodė kitoks. Nedažnai šypsodavosi, naudodavo "pet names", rūkė, bet nors ir kiek kartų jam sakiau, jis visada nusišypsodavo ir sakydavo; "Rūkau, nes žinau, kad tai mane žudo." Nežinau, kodėl aš išvis čia rašau. Nenoriu jokių homofobų ir t.t. Tiesiog noriu papasakoti nors kažkam, nes buvau per giliai įkritęs į paslaptis. Taigi, mes artėjom. Mačiau, kaip mūsų grupė stiprėjo. Gaudavom daugiau ir daugiau užsakymų, vėlėmės giliau ir giliau. Net nepastebėjau, o gal žinojau tai giliai viduje, bet tiesiog niekada neapgalvojau, kad visi šitie žmonės, kuriuos laikiau šeima, slėpė paslaptį nuo manęs. Apie jį. Praėjo apie penkis metus. Buvom priversti palinkti "verslą" ir eiti toliau. Tapau vienu iš Matematikos mokytojų Amerikoje, gyvenu Niujorke, turiu nuosavą butą. Viskas klostosi gerai, bet kartais atsimenu tą dieną, kaip sužinojau ką ištikrųjų jie slėpė nuo manęs. Tas pats žmogus, kuriuom pasitikėjau, kurį įsižiūrėjau buvo vienas iš tų, kuris kėlė baimę žmonėms. Jis buvo kanibalas. Žmogus, kuris valgė savo rūšį. Nors ir po penkių metų, negaliu atsikratyti to jausmo, kad kažkada aš galėjau būti pavojuje. Nežinau, kaip jam sekasi. Nutraukiau visus ryšius, išskiriant mano draugą, kuris mane palaikė visą tą laiką ir bandydavo man neleisti giliai veltis. Paklausus jo apie jį, šis tik nusišypso ir liūdnai linktelėja mano pusėn; "Rūko." Ir kaip kiekvieną kartą susitinkam, jis visada atsako tą patį; "Rūko." Tai tu vis dar bandai save žudyti?

→  Skaityti toliau...  ←

4
atsakyti

#533

Esu nėščia ir noriu kuo greičiau pagimdyti. Ne tam, kad pagaliau pamatyčiau vaikelį, o dėl to, kad galiu palūžti ir pradėti vėl rūkyti.

2
atsakyti

#530

Grįžtant vėlai vakare namo važiavau liftu su labai mielos išvaizdos mergina, išlipdama savo saldžiu balsu palinkėjo gero vakaro. Net nežinojau, kad yra tokių žavių kaimynių iš žemesnio aukšto :3 Įdomu ar kada pasiseks ją lifte vėl išvysti.

1
atsakyti

#529

Visai neseniai sužinojau, kad sergu chlamidioze, tad dabar prasidės gydymo etapas, dėl kurio labai bijau...

0
atsakyti

#525

Aš rūkau, nors mano tėvai tam prieštarauja, bet kažkaip man pavyko ramiai tai nuslėpti.

1
atsakyti

#520

Jaučiuosi žiauriai vienišas. Ne tai, kad neturėčiau draugų ar mažai bendraučiau su žmonėmis. Nerandu bendraminčių, sielos draugo, galų gale antros pusės. Esu iš mažo provincijos miestelio, o mane traukia atviri, meniški, bohemiški žmonės. Žinau, kad galų gale ištrūksiu į Vilnių ir viskas galbūt pasitaisys. Bet kaip iki to išlaukti? Man liko dar visa 12 klasė ir metai uždarbiaujant užsienyje. Suprantant tai, mane apima neviltis...

1
atsakyti

#519

Man 22 ir aš mirštu. Tik ką baigiau studijas, visas gyvenimas prieš akis. Galėčiau gydytis, bet nenoriu.

7
atsakyti

#515

As esu tarsi vilkas eriuko kailyje. Aplinkiniai mane mato kaip labai gera mergina, puikiai besimokancia,mandagia, pavyzdinga, niekad neturejusia vaikino-man 19ika. O tiesa yra tokia, kad esu velniskai posla, nezinau ar cia hormonai ar kas, bet negaliu negalvot apie santykius su vaikinais, negaliu nesvajoti apie tai ir einu is proto, nes aplinkoje mano veidas sako, kad esu tipiska apsiseilejusi romantike, norinti princo. Nezinau ar verta issinerti is to eriuko kailio ir parodyti save tokia laukine. Manau tik busimas vaikinas tai pamatys- gal taip ir turetu buti?

5
atsakyti

#514

Žinot ką. Mane labai už***o vyresni žmonės, kurie mano, kad jų patirtis yra kažkam reikalinga. "Aš tau iš patirties patariu", "jūs jaunimas nieko nesuprantat". UŽSI*****T SU SAVO PATIRTIM, NIEKAM NEĮDOMU (dažniausiai jų patirtis būna labiau išimtis nei taisyklė arba išvis nesąmonė pritaikyta sovietmečiu)

9
atsakyti

#513

Labai sunkiai sekasi bendrauti su žmonėmis. Visada draugų rate dominuoja kiti, o aš tik klausau ir įterpiu keletą žodžių. Kaip tapti tuo savimi pasitikinčiu žmogumi, kuris yra grupės vedlys t.y kuris sugeba bendrauti su visais ir be jo būtų nuobodu kompanijoje?
Ką sakyti tuo atvėju, kai mintyse švilpauja vėjas, kaip kalbėti daugiau?

2
atsakyti

#511

Nežinau ar turėčiau likti geruose ilgalaikiuose santykiuose, kurie manęs emociškai nejaudina, bet yra draugystė ir rūpestis. Nuolat galvoju apie kitą žmogų, kuris mano širdyje žymiai daugiau metų, ir tai turbūt mano amžinas prakeiksmas. Tokie žmonės kaip jis paprasčiausiai neegzistuoja. Ir tai sakau tikrai ne dėl to, kad kiekvienas savaip unikalus. Atrodo jam irgi patinka leisti laiką su manimi, galbūt tik kaip su drauge, kas žino. Klausiu savęs ar sąžininga būti su vienu žmogumi ir nuolat galvoti apie kitą. Nors ir geri santykiai, man tai jaučiasi kaip darbas, dažnai vengiu savo partnerio. Intymiomis akimirkomis mintys nuslysta visiškai kitur, negaliu mėgautis momentu. Gal geriau būti vienai.

→  Skaityti toliau...  ←

1
atsakyti

#510

Mano kūnas dabar yra realiai be priekaištų. Tačiau aš dar daugiau randu prie ko prisikabinti, kažką, kas nėra absoliučiai tobula nei tada, kai turėjau „meilės rankenas” ir kažkiek lašinuko.

4
atsakyti