Gyvenimiškos paslaptys

Gyvenimas mums neretai iškrėčia įvairiausių šunybių

Atskleisti paslaptį
Kategorijos

Paslaptis #626

Gyvenimas pilnas visokio šūdo šiais laikas. Sėdžiu. Ir vėl. Kodėl? Nežinau, galbūt dėl to, kad manes sistemas neišmokino, ką daryti kai užklumpa egzistenciniai klausimai. O galbūt nespėjo manes užkabinti su savo mokymo taktika ir dabar aš sėdžiu pusiau žinodama ką daryt, pusiau ne. SISTEMA MAN TAIP SUJAUKĖ PROTĄ, KAD NEBEŽINAU, ar sapnuoju ar visa tai realybė. Galbūt visi mano amžiaus žmonės jaučiasi taip pat- nežino ką toliau daryt. Kuo labiau artėju tų kvailų popierių link, tuo stipriau galvoju apie sistemos padarinius, jos tiklsą ir jos veikimą. Supratau pa kolkas tik viena- žmonės patys susikūrė sau taisykles, kad negalėtų išlaisvinti savo galimybių. Pagalvok, nuo pat žmonijos susikurimo, mes vystome varžymo subtilybes, kaip apriboti save, kad to patys net nesuprastume. Senovė Graikija, Roma, visas tas pasaulis, vystėsi belenkaip gerai, mano manymu, žmonės nebuvo taip stipriai varžomi, palyginus su Viduramžių pasauliu. Kodėl? Nes mūsų nevaržymas leido atsirasti tiems, kurie norėjo išsiskirti iš kitų ir jausti galią varžant kitus. Mūsų žmonijos istorija, kaip kalneliai, kyla, leidžias-gave daugiau laisvių, nevaržymo, mes tobulėjam iki tol kol pradedam naikint save, varžyti, taip leidžiames žemyn, jokių naujovių, laisvių, nieko. Okey aš nieko prieš tam, suprantama, visada atsiras tas kuris norės valdyti kitus, bet ką pastebėjau yra tai, kad po kiekvieno nusikeidimo, mes kylame vis lėčiau, sistema sukūrė mums laisves, kad galėtume įsivaizduori, kad mes esame savo gyvenimo valdovai, o ne ji. Nuo pat mūsų gimimo mes esame įtraukiami į sistema ir viskas, daugiau nieko, tai reiškia, kad gyveni jau sukurta milijardams gyvenimo šabloną. Įsivaiduojat, mes, žmonės, paleidome į pasulį nerealų dalyką, tiesiog neegzistuojanti nieką, kuris valdo mus, NIEKAS valdo mus, tiesiog tuštuma, čia belenkaip blow mind. Manau daug kas sakytu, kokias čia nesamones kalbi, juk aš darau tai ką noriu, aš esu savo gyveimo kalvis, bet tai netiesa. Gyveni, bute, kuris atitinka milijonus vienodų narvų, dirbi rutinoje, perki brandus, nes nežinai pats kodėl ir galiu šimta procentu užtikrint, kad bandai pasirodyti prieš kitus, nu tikrai stengies dėl to, o kodėl? Nu nes tiesiog. Kas tiesiog? Nežinau, gal dėl draugų, saves kaip asmenybės iškėlimo...Va, čia sistema, nežinau net kaip paaiškinti, bet tikiuosi, kad nbent kiek supranti. Tarkim, dabar aš esu moksleivis, baigiu mokyklą, einu į univera, po jo į darbą ir toliau kaip bus, bet kaip žemai ir blogai nuskambės tai, kad aš nenoriu to, noriu gyventi nieko žkieno kitų nevaržomas. Atrasti pasauli savo akimis ir suprasti jį savo protu, o ne su kakžkieno kito pagalba, jo požiūrių, mąstysena. Matot aš esi įsitikines, kad mes visi turime būti skirtingi, o ne vienodintis ir atrodyti kaip klonai, nes tik tai padės psauliui tobulėti. Pripažystu, priklausau sistemai kaip reikiant, bet manyje yra tas trugdys kuris, vis primena apie tai.

1



Komentarų dar nėra... Būk pirmas!