Istorija skirta "Kitaip".
11ka. Apie šį skaičių net nebūčiau pagalvojęs seniau. Meh, skaičius ir tiek tiesa? O žinojot, jog jis laikomas Dievišku skaičiu? Viskas prasidėjo nuo to, jog laiškais susirašinėdamas su mergina, sužinojau apie jį. "Jis persekioja mane" rašė viename iš laiškų. "Gimiau 11.11 jei paimu knygą, tai beveik visados iš pirmo karto atversiu 11ta puslapį. Naktį atsibundu ir būna 02:11. Kodėl 02? Nes tikriausiai susideda iš dviejų vienetų". Gal ir ne taip žodis į žodį rašė ji, visgi, metai nublukino prisiminimus, bet esmė išlieka ta pati. Pradėjus bendrauti telefonu, kiekvieną vakara 23:11val jai parašydavau "23:11". Nes ji jo bijojo. Bijojo likti viena, būti pamiršta ar kad kasnors jai tuo laiku nutiks. Daug dienų taip rašydavau, po kiek laiko ji paklausė "kodėl?" o aš atsakiau "Kad žinotum, jog esi ne viena...". Vėlgi, ši istorija tiek tūkstančių kartų kartota mintyse, jog net jei būtu melas- aš šventai tikėčiau, jog tai yra tiesa. Pradėjus bendrauti, o ypač nustojus- jį pradėjau matyti visur. Kaip filme "The Number 23" tik manasis skaičius- 11. Jo nekenčiau. O Dieve kaip aš jo nekenčiau. Poto pradėjau galvoti, jog tai mielas prisiminimas, jis padėdavo man nurimti. Dabar- jis man begalo svarbus. Tos merginos mano gyvenime nebėra. Su ja jau atsisveikinau (daugybę sykių ir įvairiais būdais) ir pasižadėjau sau judėti toliau. Pasižadėjau apie merginą daugiau niekados garsiai negalvoti. Pasižadėjau išstumti ją iš sapnų. Pasižadėjau, jog ji liks man tik blyškus prisiminimas, kurį man primins tik šis skaičius. Skaičius, kuris man yra prominimas, jog kažkada buvau laimingas.
Romantiška tavo siela... Istorija svajinga, kupina tyrumo. Ne kiekvienas vaikinas išdrįsta ir geba taip jautriai kalbėti apie meilę, jausmus... Žavu ir tai, kad šioje istorijoje patirtas nusivylimas nenuspalvino šio prisiminimo niūriom pilkom spalvom, o sugebėjai nugalėti apmaudą ir išsaugoti prisiminimą savo atminty kaip kažką švelnaus, jaukaus, susijusio su laimės jausmu. Lemtingų skaičių ir datų gyvenime dar matyt bus daug. Lemtingas susitikimas, santuoka, vaikų gimimas - nespėsi tų laimingų ir tau daug reiškiančių skaičių įsiminti, teks užsivesti sąsiuvinį (čia aš, aišku, jau savotiškai žongliruoju ateities kortomis). Bet skaičius 11 tau reiškia tiek daug tik todėl, kad jam suteikei šią privilegiją. Jis buvo svarbus jai, ji buvo svarbi tau, todėl ir skaičius, kaip tam tikras simbolis įgavo prasmę. Man panašiai būna su muzika. Jei esant su kažkokiu žmogumi skamba tam tikra daina, arba jos tekstas atspindi mano tuomet išgyvenamus veiksmus, tai po to ši melodija „kaip tyčia“ visur įkyriai skamba, persekioja mane ir ,žinoma, tuomet tą žmogų primena. Taigi. Matai, mus visus kažkas persekioja ;D O pabaigai pateiksiu savo gyvenimo įsivaizdavimą. Įsivaizduoju, jog gyvenimas yra kaip traukinys. Tu jame važiuoji, ir pakeliui įlipa ir išlipa įvairūs žmonės, kai kurie tampa tavo pakeleiviais ilgiau, kiti trumpiau, bet iš kiekvieno sutikto žmogaus ką nors pasiimi - patirtį (teigiamą arba ne), žinias, emocijas ir t.t. Lygiai taip pat ir pažintis su ta mergina tau kažką davė, ką tu lig šiol brangini ir saugai savo širdyje. Dėkui už pasidalinimą savo istorija, apspangau antrąkart (juokauju), sėkmės!
1
3
- gruodžio 16, 2017
Samurajusparašė:
Kad nenukristum nuo dviračio - turi judėti į priekį. Įdomi istorija apie psichinę mergaitę, tik tai viena įdomu ar tai tiesa, ar įmantrus melas, bet palikim tai tavo sąžinei.
0
1
- gruodžio 18, 2017
kitaipparašė:
Koks skirtumas, tiesa tai ar melas, visas savo asmenines istorijas mes paprastai daugiau ar mažiau pagražinam. Bet ne tai svarbu, svarbu polėkis, su kuriuo ši istorija parašyta. Realiam gyvenime „perspaustos“ romantikos nemėgstu, ypač jeigu ji perauga iki visiško „apsiseilėjimo lygio“, labiau esu už paprastą natūralumą Bet čia, šioje „platformoje“ viskas ok, paslaptys pinasi su svajonėmis, magija su lemtimi. Tiesiog mielas rašinys paslapčių (tikrų ar kiek pagražintų) skrynelei. Man vis tiek gražu :-P