Pastebėjau vaikščiodama Vilniaus gatvėmis, kad jeigu neturi ko prarasti, visi žmonės pasidaro įdomūs, patinka juos stebėti ir spėlioti ką jie veikia ar ką galvoja. Bet jeigu kažkas galvoje kirba, tai tas Vilnius atrodo net negražus, o žmonės tik iš skirtingų kaimų suvažiavę laimės ieškotojai. Bet iš tiesų mes tokie ir esame.