Kategorijos
Paslaptis #244
Nemėgstu žmonių. Anksčiau taip tik sakydavau, dabar nebesakau - bet labai aiškiai tai jaučiu. Einu į darbą dėl pinigų, prisiverčiu eiti į vakarėlius, kad bent kažkiek socializuočiausi. Dažnai šypsausi, juokiuosi, bendrauju bendruose kolegų ar draugų pasisėdėjimuose, bet iš tikrųjų visiškai jų nemėgstu. Turiu nemažai pažįstamų, kurie mane laiko drauge, bet man iš tikrųjų nusišvilpt. Neatrašau į žinutes ne dėl to, kad užsiėmusi, o dėl to, kad nenoriu. Man atrodo, kad norėčiau gyventi viena su trim katėm ir šuniuku bei retkarčiais parsivesti kokį karštą vyrą vienam kartui. Dievaži, jaučiuosi beprotė.
72
3 komentarai, o kur tavasis?
Tokia pati parašė:
Pilnai tai suprantu, anksčiau visad sakydavau tą patį, svajojau gyventi visiškai viena kažkur saloj ar švytury, kad tik kuo daugiau atsiskirti nuo žmonių, bet neseniai viskas pasikeitė, net nežinau priežasties, jokių lemtingų įvykių nebuvo, tiesiog mąstymas pasikeitė. Dabar tikrai nemanau, kad sugebėčiau taip.. Bet prieš tai kažkodėl visai nesijaučiau, kaip beprotė.. Labai įdomu kad įtakoja šitą nusiteikimą prieš žmones..?0
3
va ir aš parašė:
dar viena tokia
) mizantropių susirinkimas
0
3
ir as cia parašė:
Yra ir vyru tokiu
0
6