Nemėgstu žmonių. Anksčiau taip tik sakydavau, dabar nebesakau - bet labai aiškiai tai jaučiu. Einu į darbą dėl pinigų, prisiverčiu eiti į vakarėlius, kad bent kažkiek socializuočiausi. Dažnai šypsausi, juokiuosi, bendrauju bendruose kolegų ar draugų pasisėdėjimuose, bet iš tikrųjų visiškai jų nemėgstu. Turiu nemažai pažįstamų, kurie mane laiko drauge, bet man iš tikrųjų nusišvilpt. Neatrašau į žinutes ne dėl to, kad užsiėmusi, o dėl to, kad nenoriu. Man atrodo, kad norėčiau gyventi viena su trim katėm ir šuniuku bei retkarčiais parsivesti kokį karštą vyrą vienam kartui. Dievaži, jaučiuosi beprotė.