Kaip minėjau, gyvenu su šaltu vaikinu. Vieną vakarą sutikau priešingybę - linksmą, kalbų ir atvirą. Kalbėjom visą vakarą/naktį, jis daugiau kartų man pasakė, kad aš jam patinku nei mano vaikinas per kokius 5 metus draugystės. Buvo labai sunku nesileisti pabučiuojamai. Bet visgi - aš turiu draugą. Tą ir pasakiau. Jis žadėjo vistiek mane kažkaip susirast. Nesusirado. O aš net ramiai jo pagūglint negaliu. Žinau tik jo vardą. Jis neturi feisbuko. Neturim bendrų draugų. Bet gal taip ir geriau. Visgi - aš turiu draugą.