shh.lt - Gyvenimiškos paslaptys

#673

Kartą darbe nuėjęs į tualetą griebiau durų rankeną, ir labai plačiai pravėriau duris pasiruošęs žengt į vidų, o ten sėdi kolega kuris pamiršo užsirakint duris... dabar visad lėčiau duris atidarinėju, kad jei viduje kas ir būtų, spėtų sureaguot

18

atsakyti

26 komentarų - vasario 13, 2020

#670

Visiems sakau, kad mėgstu klasikinę muziką.... Nors iš tikro nemėgstu.....

6

atsakyti

35 komentarų - sausio 2, 2020

#669

Apie mane sklinda gandai kad aš lezbietė ir aš juos visus neigiu kad neprarasčiau savo ir taip nekokios reputacijos bet tiesą sakant aš bi tai bent jau iki pusės atspėjo

8

atsakyti

25 komentarų - gruodžio 27, 2019

#668

Nuėjau pas būrėją nieko nesitikėdama ir ji viską neblogai man papasakojo apie mano gyvenimą bet tada ji pradėjo kalbėti apie mano mirtį ir pirma galvojau kad ji nerimtai čia man bet žodžiu pasakė kad mirsiu po 2 metų dėl sunkios ligos todėl susinervinus sumokėjau jai ir išėjau ji man dar siuntė žinutes kad jeigu nieko apie tai nepadarysiu tikrai mirsiu bet aš užblokavau jos numerį 2020 metų pavasarį bus praėją 2 metai po to kai aš pas ją apsilankiau ir aš niekada labai rimtai negalvojau apie burtus ar dar kažką bet vistiek biškį nemalonu žinot kad galėčiau mirt dėl kažkokios siaubingos ligos

→ Skaityti toliau... ←

2

atsakyti

38 komentarų - gruodžio 27, 2019

#667

Jau beveik 19m ir tik pirma karta surukiau cigarete, bet nejauciu priklausomybes. Ar cia normalu?

1

atsakyti

32 komentarų - gruodžio 14, 2019

#660

Kažkada esu melavęs šitame puslapyje.

7

atsakyti

5 komentarų - lapkričio 18, 2019

#648

Man 20, is paziuros atrodo kad viskas su manim gerai, turiu salyginai gerai apmokama darba, stengiuosi buti draugiskas su visais, mandagus. Bet kuo toliau tuo labiau suprantu, kad mano gyvenimas darosi panasus i Bojack Horseman'o tik be holivudo. Nors ir esu linksmas, kompanijoje megstantis juokauti zmogus, viduje as mirstu, bent kartais smagu uzmirsti savo problemas, todel dazniausiai vakarais bunu arba girtas arba apsirukes. Paskutines dvi savaites buvo katastrofa... as galiu sesti 2 metams uz suklastotus kaltinimus, vizitai su advokate, bylos nagrinejimas, bandymas issiaiskint is kur kas ir kaip... niekas is seimos nariu viso sito nezino, niekam nesakiau, bijau ju reakcijos. Net artimo zmogaus neturiu kuris galetu psichologiskai padeti. 2 metai vienisas... del ne pacios geriausios isvaizdos ir problemu kalbinant paneles sunku susirasti tokia, kuri galetu priimti uz tai kas esu. Kas su manim darosi? Kas su manim negerai...? Kankina tokie mixed feelings mane nes noriu dingti is cia, noriu gyventi vienas kokioj negyvenamoj saloj kad isvengti visu problemu, bet tuo paciu noriu jaustis mylimu aplinkiniu... I cant be with people and i cant be alone.
-Bojack Horsemann

→ Skaityti toliau... ←

5

atsakyti

0 komentarų - liepos 21, 2019

#639

Nesu turėjusi realios simpatijos kažkam jau du metus..

0

atsakyti

0 komentarų - gegužės 25, 2019

#636

Esu jaunas vaikinas ir turiu drauge kuri uz mane dešimt metų vyresnė ir turi du vaikus... atrodo dažnai pykstu, kad ji turi tuos vaikus, nes pvz negalim išvažiuoti ilgiau į keliones... Atrodo galėčiau gyventi su ja, ji labai miela, mes gerai sutariam, tačiau jaučiuosi, kad kenčiu už jos klaidas, kad prisidare vaikų.

2

atsakyti

0 komentarų - gegužės 16, 2019

#635

Nebesuprantu, kas vyksta mano gyvenime ir kur jo prasmė. Visada vaikiausi pinigų, net mečiau studijas, tačiau net pasiekęs tuos pinigus pajutau beprasmybę. Tada netekau investavęs ne taip ir ne ten... Dabar sėdžiu užsipildęs paraiškas studijuoti ir nežinau ar noriu ar patiks man tai studijuoti ir jaučiu, kaip vėl pradėsiu vaikytis pinigus ir VEL mesti studijas... Atrodo noriu kažką baigti, tačiau po metų pasidaro nuobodu...

0

atsakyti

0 komentarų - gegužės 16, 2019

#634

Sapnuoju sapnus apie savo artimus, pažįstamus ir pnš. Tie sapnai keisti, visi vienodi. Pirmą sapną susapnavau 9m kad mano senelis stovi visas baltas laiko mano ranką, po to paleidžia ir išeina be manęs į tą baltumą. Po kelių dienų jis mirė. Taip buvo man su abiem seneliais ir net su vyro seneliu, visi jie mirė kelios dienos po sapno.
Prieš metus sapnavau kažkokį nepažįstamą moters verkimą, sapnas buvo visas juodas tik girdėjosi verkimas, nesupratau kas vyksta bet po kelių dienų nuo 10 aukštų pastato kuriame aš ir gyvenu nušoko moteris, nusižudė kitaip sakant.
Galvojat kad aš išgalvotas istorijas pasakoju? Tikrai ne. Aš bijau sapnuoti, sunku užmigti, užmigusi blaškausi. Kartais pagalvoju kodėl taip man ir kodėl būtent aš?

→ Skaityti toliau... ←

6

atsakyti

0 komentarų - gegužės 11, 2019

#626

Gyvenimas pilnas visokio šūdo šiais laikas. Sėdžiu. Ir vėl. Kodėl? Nežinau, galbūt dėl to, kad manes sistemas neišmokino, ką daryti kai užklumpa egzistenciniai klausimai. O galbūt nespėjo manes užkabinti su savo mokymo taktika ir dabar aš sėdžiu pusiau žinodama ką daryt, pusiau ne. SISTEMA MAN TAIP SUJAUKĖ PROTĄ, KAD NEBEŽINAU, ar sapnuoju ar visa tai realybė. Galbūt visi mano amžiaus žmonės jaučiasi taip pat- nežino ką toliau daryt. Kuo labiau artėju tų kvailų popierių link, tuo stipriau galvoju apie sistemos padarinius, jos tiklsą ir jos veikimą. Supratau pa kolkas tik viena- žmonės patys susikūrė sau taisykles, kad negalėtų išlaisvinti savo galimybių. Pagalvok, nuo pat žmonijos susikurimo, mes vystome varžymo subtilybes, kaip apriboti save, kad to patys net nesuprastume. Senovė Graikija, Roma, visas tas pasaulis, vystėsi belenkaip gerai, mano manymu, žmonės nebuvo taip stipriai varžomi, palyginus su Viduramžių pasauliu. Kodėl? Nes mūsų nevaržymas leido atsirasti tiems, kurie norėjo išsiskirti iš kitų ir jausti galią varžant kitus. Mūsų žmonijos istorija, kaip kalneliai, kyla, leidžias-gave daugiau laisvių, nevaržymo, mes tobulėjam iki tol kol pradedam naikint save, varžyti, taip leidžiames žemyn, jokių naujovių, laisvių, nieko. Okey aš nieko prieš tam, suprantama, visada atsiras tas kuris norės valdyti kitus, bet ką pastebėjau yra tai, kad po kiekvieno nusikeidimo, mes kylame vis lėčiau, sistema sukūrė mums laisves, kad galėtume įsivaizduori, kad mes esame savo gyvenimo valdovai, o ne ji. Nuo pat mūsų gimimo mes esame įtraukiami į sistema ir viskas, daugiau nieko, tai reiškia, kad gyveni jau sukurta milijardams gyvenimo šabloną. Įsivaiduojat, mes, žmonės, paleidome į pasulį nerealų dalyką, tiesiog neegzistuojanti nieką, kuris valdo mus, NIEKAS valdo mus, tiesiog tuštuma, čia belenkaip blow mind. Manau daug kas sakytu, kokias čia nesamones kalbi, juk aš darau tai ką noriu, aš esu savo gyveimo kalvis, bet tai netiesa. Gyveni, bute, kuris atitinka milijonus vienodų narvų, dirbi rutinoje, perki brandus, nes nežinai pats kodėl ir galiu šimta procentu užtikrint, kad bandai pasirodyti prieš kitus, nu tikrai stengies dėl to, o kodėl? Nu nes tiesiog. Kas tiesiog? Nežinau, gal dėl draugų, saves kaip asmenybės iškėlimo...Va, čia sistema, nežinau net kaip paaiškinti, bet tikiuosi, kad nbent kiek supranti. Tarkim, dabar aš esu moksleivis, baigiu mokyklą, einu į univera, po jo į darbą ir toliau kaip bus, bet kaip žemai ir blogai nuskambės tai, kad aš nenoriu to, noriu gyventi nieko žkieno kitų nevaržomas. Atrasti pasauli savo akimis ir suprasti jį savo protu, o ne su kakžkieno kito pagalba, jo požiūrių, mąstysena. Matot aš esi įsitikines, kad mes visi turime būti skirtingi, o ne vienodintis ir atrodyti kaip klonai, nes tik tai padės psauliui tobulėti. Pripažystu, priklausau sistemai kaip reikiant, bet manyje yra tas trugdys kuris, vis primena apie tai.

→ Skaityti toliau... ←

1

atsakyti

0 komentarų - gegužės 1, 2019

#600

Jau metus su puse gyvenu Artimuosiuose Rytuose. Atsisakiau studijų, į kurias buvau priimta, atsisakiau hobio , sporto, draugų, šeimos, visko.
Jau du kartus buvau ligoninėje prisirijus tablečių, turiu vaikiną, jei ne jis, tikrai jau manęs nebūtų, bet aš vis vien tokia vieniša. Mano neaiški ateitis mane baugina. Pradėti studijuoti čia itin sudėtinga ir dar finansiškai sunku.
Dažnai įsivaizduoju, kas būtų, jeigu nebūtų manęs

2

atsakyti

27 komentarų - vasario 26, 2019

#597

Man 5 mėnesius neįtikėtinai patiko vaikinas. Turėjom labai daug bendro, jis bendravo labai draugiškai, atrodė, kad viskas einasi žiauuuriai gerai. Nusprendžiau parašyt, jam ir pasakyt, kad patinka. Kokiais 99% buvau tikra, kad aš jis man taip pat jautė simpatiją. Deja, ne. Ir deja, jis turi draugą. Kaip ir. Tai moralas toks, kad visuomet pasitikslinkit, kas žmogui patinka ir būtinai pasidalinkit savo jausmais, nes verta!

5

atsakyti

27 komentarų - vasario 23, 2019

#592

Man jau 28 metai, bet vis dar neturiu Tos vienintelės... Turėjau keletą panelių, su kuriom keliai išsiskyrė... Buvo laikas, kuomet labai norėjau turėti merginą, būsimą žmoną, bet po nesėkmingų draugysčių, pasirodė jog gal būt nesu vertas, nors visad bandžiau būti kiek įmanoma pačiu geriausiu. Savęs gražuoliu nelaikau, bet tikrai ne pats blogiausias variantas. Lovoj nesu stebuklas, bet vis tiek norisi to kūniško malonumo, bet visad noriu, kad jai būtų geriau nei man... Vis labiau mąstau, kad gal man lemta likti vienam (ko nesinorėtų, nes gražu, kai būna du žmonės, atradę vienas kitą)...

→ Skaityti toliau... ←

4

atsakyti

2 komentarų - vasario 13, 2019

#575

Bijau sapnuoti, nes visi tie susapnuoti senarijai gyvenime apsiverčia... Su sapnavau kaip mano ex'ai man dovanoja gėlių, pabučiuoja ir tą pačią dieną jie išsižada. Neseniai susapnavau gerą draugą, bijau, kad paliks ir jis.

3

atsakyti

0 komentarų - gruodžio 27, 2018

#574

Man reikia vaikino... Nors esu jauna ir dar daug kas sako, jog atsiras su laiku, aš neturėdama užnugario jaučiuosi nesaugi, vyresni manęs nesupranta, merginos druagės taip pat. Gaila, bet draugų užnugario neturiu. Neseniai manęs išsižadėjo geriausia draugė, po jos išdavystės sekė mano bandymai su draugais vaikinukais, su jais man lengvai einasi bendrauti, bet visi palieka ir pasako, jog yra šalti. Dabar taip pat turiu draugą, kurio labai noriu, bet bijau,jog ir jis mane paliks, nes tiesiog visi mane palieka. Nejaugi kažkas su manimi negerai??

3

atsakyti

29 komentarų - gruodžio 27, 2018

#569

Norėčiau būti tas žmogus, kuris visada yra apsuptas kitų, visada bendraujantis ir randantis kalbą su kitais. Atrodo, turėčiau ką pasakyti daugeliu temų, bet bendrauti pavyksta tik su kokiu 1 žmogumi iš 1000. Kai pradėjau studijuoti, bendravau su vienu žmogumi. Viskas kaip ir būtų gerai, bet kai pažiūriu į kitus, kurie per tiek pat laiko sugebėjo rasti tiek daug draugų, pasidaro liūdna. Nors esu tikra intravertė, kartais tos vienatvės būna per daug.

4

atsakyti

2 komentarų - gruodžio 17, 2018

#567

Esu melagis. Meluoju visada, visur, visiems. Sau irgi. Bent dalelė iš to ką pasakau yra melas. Čia jo irgi yra..

7

atsakyti

0 komentarų - gruodžio 7, 2018

#566

Daug kas mokykloj mano jog man kažkas negerai su orentacija jei būdama 17 metų nesu turėjusi pirmo bučinio apie vaikina tai išviso negali būti kalbos bet nenoriu kad iš manes tyčiotusi ir vadintu "nenormalia" tiesiog manau jog aš tam dar nepribrendau :(

4

atsakyti

4 komentarų - gruodžio 5, 2018