Pasidalink savo paslaptim anonimiškai

Sužinok intriguojančias kitų žmonių paslaptis!

Atskleisti paslaptį
Jei mėgsti paslaptis, spausk!
Kategorijos

#419

Mano mergina mane išdavinėjo su kita mergina...

5
atsakyti

#418

Mėgstu labai keistus maisto derinius, pvz - čipsai su karameliniais ledais.

4
atsakyti

#417

Įsimylėjau 12metų vyresnį vaikiną. Ir panašu, kad viskas juda į priekį. Viskas ok, jau penkti metai kaip esu legal age. Turbūt pirmą kart gyvenime taip noriu, kad viskas pavyktu, nes gera pagaliau bendrauti su žmogumi ir nejausti to kvailo nerimo/baimės

4
atsakyti

#416

Susipažinau su vaikinu. Viskas vyko labai random, tiesiog per fb. Pabendravom, susitikom. Viskas klostėsi labai puikiai. Jis tikrai man patiko. Atrodė viskas labai gerai, bet net nesupratau kaip viskas apsivertė, nors neįvyko nieko blogo. Ir dabar taip gavos, kad nei susipykom, nei ką, bet tiesiog nebebendraujam.. O aš be jo, atrodo, kad negaliu. Taip lyg ir norisi jam parašyt, bet bandžiau, tai gavos kelios 'šaltos' žinutės ir tiek. Ir ką man dabar daryt??

1
atsakyti

#415

Sveiki kaip atrasti savo hobį? Šiuo metu 16 nieko įpatingo neveikiu nueinu retkarčiais su draugais į lauką padurnavot beabėjo dar socialiniai tinklai ir pc. Kaip jūs paįvairinat dieną?

0
atsakyti

#414

Pas mane neseniai išsivystė seksualinis potraukis apkūnioms merginoms.

9
atsakyti

#413

Gailiuosi, kad pardaviau šį puslapį. Pasirašo anonimas.. :D

33
atsakyti

#412

Nekenčiu žmonių, kurie kamštyje praleidžia mašinas ir atima tą malonumą iš manęs

5
atsakyti

#411

Mano mergina mane išdavinėjo. Bendru susitarimu sutarėm, jog dabar mano eilė taip pasilegti. Ji tai nuo manęs slėpė puse metų, tai sutarėm, jog ir aš galiu susirasti meilužę pusmečiui. Jau trečias mėnuo, o meilužės nepavyksta susirasti... 23m.

3
atsakyti

#410

Gal trenkta. Jau gan ne trumpą laiką, saugoju atminimui tuščią, panaudotą, vienkartinį puodelį nuo kavos išsinešimui, kuris primena man žmogų ir svarbią dieną mano gyvenime.

5
atsakyti

#409

Permiegojau su draugo ex, nei aš, nei ji jam to taip ir nepasakė. Už 2 dienų jie susitaikė...

5
atsakyti

#408

Prieš metus nusprogo mano kompiuteris kartu su 0.2 BTC...

6
atsakyti

#407

Kai nenoriu kažkam padėti - sakau, jog esu labai užsiėmęs ir padėti galėčiau tik po savaitės. Po savaitės pasakau lygiai tą patį.

2
atsakyti

#406

Man 24, bet prieš miegą vis dar pabučiuoju savo pliušinį meškiuką...

6
atsakyti

#405

Važiuoju aš žvarbų vėjuotą vakarą su savo juodu kabrioletu per smarkų lietų atidengtu stogu. Važiuoju ir žinau, kad man reikia patekti iki Norfos, nes tada jau išvažiuosiu į pagrindinį kelią ir juo nuvažiuosiu ten, kur man ir reikia. Bet ėmiau ir pasiklydau. Prieblanda, šalta, lyja, nežinau kur važiuoju… Įsukau į pirmą pasitaikiusį keliuką, o ten, pasirodo, įvažiavimas į privatų kiemą, kuriame stovi gražus vieno aukšto namas dideliais langais iki žemės. Išlipau iš mašinos visas permirkęs su mintimi paklausti namo gyventojų kelio ir kaip tyčia pamačiau už to namo tolumoje šviečiantį Norfos logotipą, bet tamsoje niekaip nemačiau kuris kelias link jos veda. Mane tarpdury pasitiko labai svetinga moteris ir pamačiusi mane aiškiai drebantį nuo šalčio, kaip senais laikais pasiūlė šiltai pernakvoti. Aš neatsisakiau. Pamenu židinį. O kitą rytą pamačiau ir ją: šviesiaplaukę jauną merginą mielu veiduku, bet ganėtinai ryškia smakro linija ir labai jau gyvomis ir nieko doro nežadančiomis akimis. Atstraksėjo į kambarį apsirengusi patogiais, bet gana aptemptais naminiais rūbais, prišoko šalia manęs ant sofos, labai greit susipažinom. Po to ji man papasakojo kaip patekti iki tos nelemtos Norfos ir aš jau ruošiausi eiti. Eidamas link durų pastebėjau kaip ji visa išsišiepusi žiūri į mane, sukiojasi tarpdury lyg balerina, lyg ir nenori atsisveikinti. Lyg dar kažko laukia iš manęs. Aš tikrai žinojau, kad niekaip nesukaupsiu drąsos pabučiuoti ją, bet tuo metu atsisveikinti atėjo ir jos mama ir ta žavi mergina pasakė mamai, kad aš labai fainas. Mama šypsodamasi pritarė. Už viską padėkojęs išėjau. Tada trumpam atsibudau ir pagalvojau, kad dar būtinai reikia grįžti į sapną ir bent jau paprašyti jos Feisbuko, kad galėčiau po to realybėje pakviesti ją į draugus. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai nebejauti ribos tarp realybės ir sapnų. Tuo metu aš maldavau kosmoso, kad ta riba išnyktų. Greitai vėl užmigau ir vėl nuvažiavau pas ją ir tik jai pradarius duris paklausiau kuo ji vardu, kad galėčiau ją susirasti Feisbuke. Bet velnias, niekaip nepamenu to jos keisto, bet gražaus vardo. Kažkas iš E raidės. Eidvilė, gal Evita… Ne. Jos vardas buvo gražesnis, gal net nelietuviškas. O gal net ne iš E raidės. Bet sapne pakviečiau ją į draugus. Ji išsitraukė savo auksinį LG G3 ir prėmė mano kvietimą. Po to mes mylėjomės kaip paaugliai. Atsargiai, kad neišgirstų jos tėvai, bet tuo pat metu be galo aistringai. Visur ir visaip. Vis pamenu tą jos guvumą, kurį sumaišius su aistra gauni kažką panašaus į meilės deivę. Arba į sekso deivę. Jos akyse buvo tiek daug gerų emocijų, nesuvaidinto ir tokio didžiulio susižavėjimo manimi, vilties, noro būti kartu, kažką veikti, bučiuotis, GYVENTI. Po to viskas buvo kaip sapnas sapne: greitai bėgantys epizodai, pavasaris, gamta, dviračiai, meilė… Tiek daug visko, bet nieko konkretaus, išskyrus jos akis ir tą jos spurdančią sielą. Ji buvo tobula.
Po šito sapno kokias keturias dienas negalėjau atsigauti. Buvau beviltiškai įsimylėjęs ir pykau ant savo pasamonės už tokią absurdišką nesąmonę. Buvau apsėstas svajonių apie ją ir noro ją surasti. Tačiau taip ir neradau.

→  Skaityti toliau...  ←

10
atsakyti

#404

Noriu grįžti į praeitį, nes suvokiu, kad nesielgčiau kaip elgiausi tada ir daug ko nepasakyčiau kaip tada pasakiau...

6
atsakyti

#403

Kiekvieną dieną įdėmiai save apžiūriu veidrodyje, pasisveriu. Kiekvieną dieną mano nuotaika priklauso nuo to kiek aš sveriu. Kiekvieną dieną rašausi kiek ko suvalgiau, kiek kalorijų suvartojau ir pnš. Kiekvieną dieną vis mąstau kaip netekti svorio, kaip suliesėti. Mažinu porcijas, kartais nevalgau visą dieną ir būnu tokia patenkinta savimi. Bet tada vėl išaušta kita diena ir vėl sveriuosi ir galvoju kaip suliesėti...

4
atsakyti

#402

Nekenčiu kai kalbama užuominomis, nejaugi negalima išreikšt tiesiai savo minčių, jausmų. Absurdiška kai turi sukti galvą ką tai galėtų reikšt ir panašiai. Kartais gal ir gerai duoti užuominų, bet kai pastoviai tai... Ką Jūs manote?

6
atsakyti

#401

Vaikystėje labai dažnai sapnuodavau kažkokią gatvę, kur ieškodavau savo tėvų. Po daugelio metų užsienyje atradau beveik identišką gatvę iš mano sapnų. Keista, nes niekada nebuvau ten buvęs, bet viskas buvo savotiškai pažįstama.

10
atsakyti

#400

Paniškai bijau, kad per savo monotonišką samdomą darbą prarasiu savo kūrybingumą ir atbuksiu. Ar jums yra taip buvę, kaip tvarkotės su monotonija?

7
atsakyti