Gyvenimiškos paslaptys

Gyvenimas mums neretai iškrėčia įvairiausių šunybių

Atskleisti paslaptį
Kategorijos

Paslaptis #536

Buvau įsivėlęs į gilų "verslą". Buvo visko; legalumo ir ne, bet niekada nesitikėjau, kad aš pasikeisiu kartu. Susitikau vyresni už mane vaikiną. Nuo pat mūsų susitikimo, jis pagelbėdavo man ir mokydavo kaip išgyventi šitame "versle", beto supažindino su žmonėmis, kurie irgi priklausė šitai grupei, bet jie privertė mane pasijusti jaukiau negu mano tikroje šeimoje. Pradėdavau keliom dienom negrįšti į tėvų namus, būdavau su visais arba juo. Persidažiau plaukus į ryškią oranginę spalvą. Ir visą tą laiką jaučiausi, tarsi atradęs save ir net nepajutau, kaip šitas vaikinas tapo mano pasaulio kūrėju. Nežinau, galbūt aš jį įsižiūrėjau nuo pradžių. Jis visada atrodė kitoks. Nedažnai šypsodavosi, naudodavo "pet names", rūkė, bet nors ir kiek kartų jam sakiau, jis visada nusišypsodavo ir sakydavo; "Rūkau, nes žinau, kad tai mane žudo." Nežinau, kodėl aš išvis čia rašau. Nenoriu jokių homofobų ir t.t. Tiesiog noriu papasakoti nors kažkam, nes buvau per giliai įkritęs į paslaptis. Taigi, mes artėjom. Mačiau, kaip mūsų grupė stiprėjo. Gaudavom daugiau ir daugiau užsakymų, vėlėmės giliau ir giliau. Net nepastebėjau, o gal žinojau tai giliai viduje, bet tiesiog niekada neapgalvojau, kad visi šitie žmonės, kuriuos laikiau šeima, slėpė paslaptį nuo manęs. Apie jį. Praėjo apie penkis metus. Buvom priversti palinkti "verslą" ir eiti toliau. Tapau vienu iš Matematikos mokytojų Amerikoje, gyvenu Niujorke, turiu nuosavą butą. Viskas klostosi gerai, bet kartais atsimenu tą dieną, kaip sužinojau ką ištikrųjų jie slėpė nuo manęs. Tas pats žmogus, kuriuom pasitikėjau, kurį įsižiūrėjau buvo vienas iš tų, kuris kėlė baimę žmonėms. Jis buvo kanibalas. Žmogus, kuris valgė savo rūšį. Nors ir po penkių metų, negaliu atsikratyti to jausmo, kad kažkada aš galėjau būti pavojuje. Nežinau, kaip jam sekasi. Nutraukiau visus ryšius, išskiriant mano draugą, kuris mane palaikė visą tą laiką ir bandydavo man neleisti giliai veltis. Paklausus jo apie jį, šis tik nusišypso ir liūdnai linktelėja mano pusėn; "Rūko." Ir kaip kiekvieną kartą susitinkam, jis visada atsako tą patį; "Rūko." Tai tu vis dar bandai save žudyti?

4



3 komentarai, o kur tavasis?


Užpaliu skaistykla parašė:

Apie kanibalus, tu rimtai???
1
7

SadKid parašė:

Gal nebuvo taip protinga paiimti ir parašyti tokioje svetainėje. Jeigu dar nesupratai, viskas yra sekama. Bet aš manau žinau apie ką tu. Vistiek tai yra labai dumb iš tavo pusės. Ypač kaip tiek daug pasakei. Nenustebdžiau jeigu atbildėtų policija. Tokius dalykus jie bando nuslėpti, todėl turėtum pasisaugoti.
5
3

SadKid parašė:

Ir beto aš legit tikiu, nes buvo viena gauja, kuri valdė didelį verslą ir buvo gandų, kad joje buvo kanibalų, kurie grobdavo žmones ir t.t. Niekas nesugavo jų, bet dabar kaip tu čia pasiskelbei. Atsargiai.
4
3

Pakomentuok ir tu!