Paslaptis #444
Vienas, pasimetęs, nesuprantantis kas vyksta, išeinu iš buto, pradarau duris ir žinau, kad niekur niekas nelaukia. Einu, ir eidamas žinau, kad esu nelaukiamas nieko. Nusileidęs laiptais, bijau stumtelėti duris ir išeiti į dienos šviesą. Sustojęs, susikaupęs mintyse, padarau tai, ir išeinu į lauką. Įkvėpęs to tvankaus oro einu toliau, klausydamasis muzikos, grojančios ausyse. Žinau kokia šiandien diena, žinau, ir noriu tai pamiršti. Slegiantis prisiminimai aptemdė protą. Tik muzika ir tas ritmas padeda užsimiršti ir judėti toliau. Užėjęs už kiemo ribų matau tas saldžias poreles, kurios eina susikibusios už rankų, skausmas sieloje dar labiau sustiprėja. Žinau ir kartoju sau, kad yra ta, kuri man labai patinka. Praskaidrina diena vien išvydus jos šypsena nuotraukoje. Gaila tik, kad šią dieną nesigaus susitikti. Vis nutolstu einu ir einu... Muzika groja, akyse matau tik ją. Iš paskutinio ir vienintelio susitikimo atkuriu jos tikrąja išvaizdą. Tai - praskaidrina šią kupiną liūdesio dieną. Svajoju, galvoju, kaip norėčiau išvysti ją vėl. Suprantu, kad jau atėjau prie kiosko, išsitraukęs pinigine iš kišenės, praveriu skyrių ir gavosi taip, kad pinigus palikau namie. Galvoje praskrieja visi keiksmažodžiai kokius tik esu girdėjęs. Iš pykčio staigiai atsisuku ir matau ją, stovinčią eilėje už manęs. Iš pat pradžių nieko nesuprasdamas stovėjau, bet kiek vėliau nusiėmiau kapišoną, ir išsitraukiau ausines iš ausų vienu staigiu judesiu. Apstulbau, lyg prarijau liežuvį. Stoviu, žiūriu jai į akis, o ji man. Lėtai jos veide išryškėja šypsena - tai ištirpdo visus ledus. Pokalbio pradžiai užteko ištarti tik vieno žodelio ,,Labas”. Pasakojant nutikusį įvyki dviese ilgai pasijuokėme, po to ir vėl buvo tylos akimirka, kol sukaupiau visą drąsą ir pasiūliau vakare nueiti kavos. Išgirdus jos sutikima, buvau toks laimingas, tarsi laimėjau aukso puodą tik čia daug geriau. Tos dienos nepamiršiu, kol esu gyvas. Ir kaip gi toks mažas įvykis gali praskaidrinti tokią niūrią dieną. Iki šiol šis prisiminimas priverčia nusišypsoti. Bet kaip visada yra bet - tai gi tai priverstu nusišypsoti jeigu tai atsitiktų realybėje, o ne ant popieriaus lapo....
3 komentarai, o kur tavasis?
grietinėlė parašė:
Jeigu turi jos kontaktą ir gali susisiekti, tai kas trugdo kavos pakviesti ir realybėje?Nrrr parašė:
Kodėl negali su ja susitikti?ej parašė:
O tavo ausines ne baltos?