Nežinau kas man yra. Vieną savaitę, atrodo, galiu kalnus nuversti, visada šypsausi, būnu laiminga, optimistiška. Praėjus tokiam periodui, jaučiuosi lyg nieko neverta. Atrodo, kad jokių rimtų problemų neturiu, bet viskas, ką tuo metu veikiu, tai stengiuosi būti viena, atsiriboju nuo visų, guliu lovoj ir verkiu.