Geriausiai įvertintos paslaptys

Čia puikuojasi daugiausiai oho, geras! surinkusios paslaptys

Ei, nedvejok! Atskleisk paslaptį
Kategorijos

#170

Prieš skambindama kam nors, ko nepažįstu (pavyzdžiui, į polikliniką registracijai, dėl darbo skelbimo) visad pasirašau kalbos pradžią, kad paskui, kai kitame ragelio gale išgirdus "Klausau", nepasimesčiau ko norėjau paklaust ar ką pasakyt, kaip prisistatyt ir pan.

14
atsakyti

#516

Permiegojau su savo ex merginos kambarioke.. Jos labai nesutardavo, kas mane dar labiau paskatino netiketai tai padaryti. Seksas vyko ex panos lovoje tame paciame kambaryje. Speju degsiu pragare:D

14
atsakyti

#223

Take me back to the night we met..

13
atsakyti

#485

Mintyse teisiu žmones, kurių paslaptys parašytos su daugiau negu viena akivaizdžia gramatine klaida.

13
atsakyti

#497

Prieš mėnesį atidaviau savo nekaltybę savo vaikinui. Dabar jau noriu pabandyti su kitais vaikinais, bet bijau prarasti vaikiną...

13
atsakyti

#59

Betvarkant namus radau savo įvaikinimo dokumentus. Tai tie kopūstai, kuriuose mane rado yra vaikų namai?

12
atsakyti

#71

Vedžioju šuniuką tik vakare, kad nereikėtų rinkti.. :D

12
atsakyti

#180

Kartą baro tūlike "po rimto" pamačiau, kad nėra popieriaus. Teko naudotis tuo kas buvo šiukšliadėžėje..

12
atsakyti

#248

Šią naktį jau trečią kartą sapnavau JĮ. Jis - vieno universiteto dėstytojas, mačiusi esu jį tik kartą gyvenime. Už mane 15 metų vyresnis. Kraustausi iš proto ne tik realybėje, bet ir sapnuose mylėdamasi su juo. Eh, o visada laikiau save racionalia moterimi.

12
atsakyti

#370

Kai buvau 10 ties gyvenau pas senelę 3 mėnesius ir visus tris mėnesius matydavau tokį vaiką, kuris vaikščiodavo ir mušdavo varles, bet buvo labai liūdnas pastoviai. Niekad nekalbėdavo, nebent kelis žodžius. O aš linksmas, bendraujantis. Veiksmas vyksta vasarą, užmiršau paminėt... Dažnai ką nors pamirštu. Tai va, jis visad vaikščiodavo palei pamiškę ir mušdavo varles, o aš stebėdavau iš šono, nes vis tiek žinojau, kad nekalbės su manim. Dieną iš dienos, aš sėdėdavau ant supynių, supdavaus, o jis ieškodavo varlių. Tada gavau peiliuką iš tėvo ir visą dieną žaidžiau su tuo peiliuku. Kitą dieną lijo, nebuvau lauke, bet jis buvo ir mušo varles, aš stebėjau ir badžiau su peiliu stalą. Vakare su broliu žiūrėjom filmą, kur vienam perpjovė žandus, nuo skruosto iki skruosto. Tada aš nusprendžiau tą patį padaryt tam vaikui. Tačiau kitą dieną jis kažkur buvo, nežinau kur, nes jis nelabai kam ir rūpėjo, tik man, nežinau ir priežasties. Po savaitės atsirado. Aš pribėgau prie jo ir pasakiau, kad kol jo nebuvo radau vietą miške, kur pilna varlių, tai galėtume eit jas sutraiškyt su akmenim ir paskui sudegint. Jam labai patiko ši mintis ir jis nusekė paskui mane. Kai jis sustojo nusilengvint, aš pasiėmiau storoką, neseniai nukritusią šaką ir trenkiau jam į pakaušį, kol tas šlapinosi. Tada išsitraukiau savo peilį ir pjoviau jo žandus, nuo skruosto iki skruosto. Gaila, kad tai buvo paskutinė mano diena pas senelę ir aš nepamačiau to berniuko visu gražumu, na kai jo šypsena užgijo. Bet žinojau, kad kitąmet aš vėl su juo susitiksiu ir jis man šypsosis. Bet gyvenimas yra žiaurus ir aš nebe sutikau jo daugiau, nes senelė sunegalavo ir tėvai atsivežė pas mumis. Tai, jei pamatysit šį berniuką, paklauskit kaip jis gali būti toks linksmas visą laiką.

12
atsakyti