Geriausiai įvertintos paslaptys

Čia puikuojasi daugiausiai oho, geras! surinkusios paslaptys

Ei, nedvejok! Atskleisk paslaptį
Kategorijos

#422

Turėdamas finansinių reikalų, kur reikia kažkam pervesti pinigus, nuolat pafeisbukinu tą žmogų

4
atsakyti

#421

Istorija skirta "Kitaip". 11ka. Apie šį skaičių net nebūčiau pagalvojęs seniau. Meh, skaičius ir tiek tiesa? O žinojot, jog jis laikomas Dievišku skaičiu? Viskas prasidėjo nuo to, jog laiškais susirašinėdamas su mergina, sužinojau apie jį. "Jis persekioja mane" rašė viename iš laiškų. "Gimiau 11.11 jei paimu knygą, tai beveik visados iš pirmo karto atversiu 11ta puslapį. Naktį atsibundu ir būna 02:11. Kodėl 02? Nes tikriausiai susideda iš dviejų vienetų". Gal ir ne taip žodis į žodį rašė ji, visgi, metai nublukino prisiminimus, bet esmė išlieka ta pati. Pradėjus bendrauti telefonu, kiekvieną vakara 23:11val jai parašydavau "23:11". Nes ji jo bijojo. Bijojo likti viena, būti pamiršta ar kad kasnors jai tuo laiku nutiks. Daug dienų taip rašydavau, po kiek laiko ji paklausė "kodėl?" o aš atsakiau "Kad žinotum, jog esi ne viena...". Vėlgi, ši istorija tiek tūkstančių kartų kartota mintyse, jog net jei būtu melas- aš šventai tikėčiau, jog tai yra tiesa. Pradėjus bendrauti, o ypač nustojus- jį pradėjau matyti visur. Kaip filme "The Number 23" tik manasis skaičius- 11. Jo nekenčiau. O Dieve kaip aš jo nekenčiau. Poto pradėjau galvoti, jog tai mielas prisiminimas, jis padėdavo man nurimti. Dabar- jis man begalo svarbus. Tos merginos mano gyvenime nebėra. Su ja jau atsisveikinau (daugybę sykių ir įvairiais būdais) ir pasižadėjau sau judėti toliau. Pasižadėjau apie merginą daugiau niekados garsiai negalvoti. Pasižadėjau išstumti ją iš sapnų. Pasižadėjau, jog ji liks man tik blyškus prisiminimas, kurį man primins tik šis skaičius. Skaičius, kuris man yra prominimas, jog kažkada buvau laimingas.

4
atsakyti

#443

trečią naktį iš eilės bandysiu patekti į astralą. Man pavyks!

4
atsakyti

#466

Noriu panelei prie duru palikti gėlę, niekam nesakysiu, niekas nežinos, ar gera mintis?

4
atsakyti

#470

Dažnai per daug užsisvajoju apie savo dėstytoją. Man taip patinka vaikinai su kostiumais, kartais net pati nesuprasdama su juo flirtuoju...

4
atsakyti

#477

Ateityje užsidirbes pradiniam įnašui planuoju atidaryti vyriškų kostiumų parduotuvę, kaip manot ar būtų paklausos ir ar įmanoma būtu uždirbti iš šios srities? P.s Pardavėjas būtu tuo pačiu ir siuvėjas kuris esant užsakymui pasiūtų kostiumą.

4
atsakyti

#487

Nekenčiu trupinių lovoje, o esmė, kad aš lovoje net nevalgau.

4
atsakyti

#510

Mano kūnas dabar yra realiai be priekaištų. Tačiau aš dar daugiau randu prie ko prisikabinti, kažką, kas nėra absoliučiai tobula nei tada, kai turėjau „meilės rankenas” ir kažkiek lašinuko.

4
atsakyti

#536

Buvau įsivėlęs į gilų "verslą". Buvo visko; legalumo ir ne, bet niekada nesitikėjau, kad aš pasikeisiu kartu. Susitikau vyresni už mane vaikiną. Nuo pat mūsų susitikimo, jis pagelbėdavo man ir mokydavo kaip išgyventi šitame "versle", beto supažindino su žmonėmis, kurie irgi priklausė šitai grupei, bet jie privertė mane pasijusti jaukiau negu mano tikroje šeimoje. Pradėdavau keliom dienom negrįšti į tėvų namus, būdavau su visais arba juo. Persidažiau plaukus į ryškią oranginę spalvą. Ir visą tą laiką jaučiausi, tarsi atradęs save ir net nepajutau, kaip šitas vaikinas tapo mano pasaulio kūrėju. Nežinau, galbūt aš jį įsižiūrėjau nuo pradžių. Jis visada atrodė kitoks. Nedažnai šypsodavosi, naudodavo "pet names", rūkė, bet nors ir kiek kartų jam sakiau, jis visada nusišypsodavo ir sakydavo; "Rūkau, nes žinau, kad tai mane žudo." Nežinau, kodėl aš išvis čia rašau. Nenoriu jokių homofobų ir t.t. Tiesiog noriu papasakoti nors kažkam, nes buvau per giliai įkritęs į paslaptis. Taigi, mes artėjom. Mačiau, kaip mūsų grupė stiprėjo. Gaudavom daugiau ir daugiau užsakymų, vėlėmės giliau ir giliau. Net nepastebėjau, o gal žinojau tai giliai viduje, bet tiesiog niekada neapgalvojau, kad visi šitie žmonės, kuriuos laikiau šeima, slėpė paslaptį nuo manęs. Apie jį. Praėjo apie penkis metus. Buvom priversti palinkti "verslą" ir eiti toliau. Tapau vienu iš Matematikos mokytojų Amerikoje, gyvenu Niujorke, turiu nuosavą butą. Viskas klostosi gerai, bet kartais atsimenu tą dieną, kaip sužinojau ką ištikrųjų jie slėpė nuo manęs. Tas pats žmogus, kuriuom pasitikėjau, kurį įsižiūrėjau buvo vienas iš tų, kuris kėlė baimę žmonėms. Jis buvo kanibalas. Žmogus, kuris valgė savo rūšį. Nors ir po penkių metų, negaliu atsikratyti to jausmo, kad kažkada aš galėjau būti pavojuje. Nežinau, kaip jam sekasi. Nutraukiau visus ryšius, išskiriant mano draugą, kuris mane palaikė visą tą laiką ir bandydavo man neleisti giliai veltis. Paklausus jo apie jį, šis tik nusišypso ir liūdnai linktelėja mano pusėn; "Rūko." Ir kaip kiekvieną kartą susitinkam, jis visada atsako tą patį; "Rūko." Tai tu vis dar bandai save žudyti?

4
atsakyti

#23

Praradau nekaltybę su savo vaikinu, kai man buvo 15. Gailiuosi dėl to ir nesakau vaikinui nes jis labai spaudė mane šiuo reikalu.

3
atsakyti