Geriausiai įvertintos paslaptys

Čia puikuojasi daugiausiai oho, geras! surinkusios paslaptys

Ei, nedvejok! Atskleisk paslaptį
Kategorijos

#515

As esu tarsi vilkas eriuko kailyje. Aplinkiniai mane mato kaip labai gera mergina, puikiai besimokancia,mandagia, pavyzdinga, niekad neturejusia vaikino-man 19ika. O tiesa yra tokia, kad esu velniskai posla, nezinau ar cia hormonai ar kas, bet negaliu negalvot apie santykius su vaikinais, negaliu nesvajoti apie tai ir einu is proto, nes aplinkoje mano veidas sako, kad esu tipiska apsiseilejusi romantike, norinti princo. Nezinau ar verta issinerti is to eriuko kailio ir parodyti save tokia laukine. Manau tik busimas vaikinas tai pamatys- gal taip ir turetu buti?

6
atsakyti

#536

Buvau įsivėlęs į gilų "verslą". Buvo visko; legalumo ir ne, bet niekada nesitikėjau, kad aš pasikeisiu kartu. Susitikau vyresni už mane vaikiną. Nuo pat mūsų susitikimo, jis pagelbėdavo man ir mokydavo kaip išgyventi šitame "versle", beto supažindino su žmonėmis, kurie irgi priklausė šitai grupei, bet jie privertė mane pasijusti jaukiau negu mano tikroje šeimoje. Pradėdavau keliom dienom negrįšti į tėvų namus, būdavau su visais arba juo. Persidažiau plaukus į ryškią oranginę spalvą. Ir visą tą laiką jaučiausi, tarsi atradęs save ir net nepajutau, kaip šitas vaikinas tapo mano pasaulio kūrėju. Nežinau, galbūt aš jį įsižiūrėjau nuo pradžių. Jis visada atrodė kitoks. Nedažnai šypsodavosi, naudodavo "pet names", rūkė, bet nors ir kiek kartų jam sakiau, jis visada nusišypsodavo ir sakydavo; "Rūkau, nes žinau, kad tai mane žudo." Nežinau, kodėl aš išvis čia rašau. Nenoriu jokių homofobų ir t.t. Tiesiog noriu papasakoti nors kažkam, nes buvau per giliai įkritęs į paslaptis. Taigi, mes artėjom. Mačiau, kaip mūsų grupė stiprėjo. Gaudavom daugiau ir daugiau užsakymų, vėlėmės giliau ir giliau. Net nepastebėjau, o gal žinojau tai giliai viduje, bet tiesiog niekada neapgalvojau, kad visi šitie žmonės, kuriuos laikiau šeima, slėpė paslaptį nuo manęs. Apie jį. Praėjo apie penkis metus. Buvom priversti palinkti "verslą" ir eiti toliau. Tapau vienu iš Matematikos mokytojų Amerikoje, gyvenu Niujorke, turiu nuosavą butą. Viskas klostosi gerai, bet kartais atsimenu tą dieną, kaip sužinojau ką ištikrųjų jie slėpė nuo manęs. Tas pats žmogus, kuriuom pasitikėjau, kurį įsižiūrėjau buvo vienas iš tų, kuris kėlė baimę žmonėms. Jis buvo kanibalas. Žmogus, kuris valgė savo rūšį. Nors ir po penkių metų, negaliu atsikratyti to jausmo, kad kažkada aš galėjau būti pavojuje. Nežinau, kaip jam sekasi. Nutraukiau visus ryšius, išskiriant mano draugą, kuris mane palaikė visą tą laiką ir bandydavo man neleisti giliai veltis. Paklausus jo apie jį, šis tik nusišypso ir liūdnai linktelėja mano pusėn; "Rūko." Ir kaip kiekvieną kartą susitinkam, jis visada atsako tą patį; "Rūko." Tai tu vis dar bandai save žudyti?

6
atsakyti

#555

Niekada gyvenime nesu miegojusi be savo žaislinio jautuko.

6
atsakyti

#8

Man 21-neri, o aš vis dar nekaltas..

5
atsakyti

#25

Daugumą žmonių, kurie turi kitokią nuomonę, nei aš - laikau kvailiais.

5
atsakyti

#47

Kaip pamatau savo simpatiją ar man patinkantį vaikiną imu nekreipti dėmesio į drauges ir jas pradedu atstumti

5
atsakyti

#73

Greitai mano gimtadienis, specialiai feisbuke išjungiau gimimo datos rodymą, kad pažiūrėt, ar kas nors atsimena mano gimtadienį be fb pagalbos. Manau, jog pasveikins tik mama

5
atsakyti

#90

Kai mane užkalbina kokia mergina, aš pasimetu ir tiesiog nebežinau ką jai atsakyti. Todėl gaunasi taip, kad labai dažnai nusišneku.

5
atsakyti

#91

Man labai patinka mano panelės draugė. Esam keleta kartu bendravę telefonu, karta net visa diena, atrodo gana maloniai. Ji taip pat bendravo noriai, tačiau per daug įkirėt nenoriu, beto juk yra priežastis kuria minėjau ankščiau. Aš negaliu apie ja negalvot tiesiog, nepamenu net dienos tokios.

5
atsakyti

#113

Jaučiu tiek daug jausmų dėl vieno žmogaus, kurių neturėčiau jausti, kad mane fiziškai pykina. Sėdžiu darbe ir nuoširdžiai bijau pietus atpilti.

5
atsakyti